– Ei, Glaukoma?
– Taip, Auste, klausau įdėmiai.
– Šita… Žinai, kas yra dilema?
– Aišku, kad žinau. Dilema – tai dviguba lema.
– Mjo, teisingai. O žinai, kas yra lema?
– Ne, šito per parafiziką nesimokėm.
– Kaip tai nesimokėt? Čia gi ta, iš 12A klasės. Žinai – Lema, kur 140 kilų sveria?
– Aaa, teisingai.
<…>
– Ei, Glaukoma?
– Taip, klausau Tavęs, miela drauge.
– Ar žinai, kokia dilema mane šį vakarą kankina?
– Ne, bet tikiu, kad man atsakymą tuoj tuoj per prievartą įbruksi.
– Teisingai. Niekaip neapsisprendžiu, kur šiąnakt eiti – į klubą ar į barą. Ką manai?
– Aš už barą. Ten, hmm, turtingi visokie vyrukai slampinėja. Žinai, vidurnakčio – tpfu, viduržemio – tpfu, tpfu, viduramžio krizę daugelis jų panašiu metu išgyvena. Nieko labai nereikės daryti – nugirdyti, prišnekėti nesąmonių ir piniginę jie Tau patys atkiš.
– Hmm, jo, gal ir neblogai mąstai. Tik čia kažkaip nepilnamečių prostitucija kvepia. O mes – jau pilnametės, tai ir prostitucija aukštesnio lygio turėtumėm užsiiminėti.
– Oho, kaip išvartei. O ką mes klube veiksim?
– Tą patį, ką veiktumėm ir bare. Tik kontingentas ten kiek – leisk pasikartoti – aukštesnio lygio. Atiduos ne tik piniginę, bet dar ir su XPenktu iki namų pavežės. Ir, kiek prisimenu, ten kai kurie jų dar visai simpatiški būna, ne taip labai Lolitos komplekso sužaloti.
– Žinai, now that you put it this way, gal ir nebloga idėja. Keliaujam tada į klubą. Tik į kokį?
– Cha! Čia jau visa polilema. Apie tai – kitą kartą.
– Ei, Auste, nori bajerio? Žiūrėk, į realybę paveiksliuką įterpsiu: