– Ei, Glaukoma?
– Taip, Auste, klausau Tavęs įdėmiai.
– Žinai, kas yra “Eurovizijos“ dainų konkursas?
– Čia kartais ne ta premija, kurią laimėjo M. Houellebecq’o knyga “Žemėlapis ir Teritorija“?
– Oi, ne, Tu dainų konkursą maišai su Goncourt literatūrine premija. Irgi savotiškas konkursas, bet ne dainų.
– Tada neturiu nė menkiausio supratimo, apie ką Tu kalbi.
– Leisk, apšviesiu?
– Šviesk.
– Tebūnie šviesa! „Eurovizijos“ dainų konkursas (pranc. Concours Eurovision de la Chanson) – kiekvienais metais vykstantis dainų konkursas, kuriame varžosi įvairių Europos šalių atstovai. Kiekviena dalyvaujanti valstybė žiūrovų kolektyvinės valios teismui atrenka po vieną dainą, o vėliau ta daina varžosi su kitų šalių atstovais. Nesu iki galo tikra, kaip dainai pavyksta varžytis su gyvais žmonėmis, bet palikime šį klausimą spręsti mūsų vaikams ir jų vaikų vaikams. Žiūrėk, tuoj Eurovizijos logotipą į Tavo akių rainelę įmesiu.
– Oho, visai kaip iš Vikipedijos pavarei.
– Mjo, bet aš dar nebaigiau.
– Tai baik. Ir – būk gera – pasiskubink.
– Jubiliejinis, 60-tasis „Eurovizijos“ dainų konkursas gegužės mėnesį visus dalyvius sukvies į Austrijos sostinę Vieną. Šalis teisę rengti populiariausią Europos muzikinį renginį įgijo po įspūdingos Conchitos Wurst pergalės 2014-tų metų konkurse.
– Ir?..
– Kaip tai “ir“? Nejau nesupranti? Eurovizija – pats svarbiausias metų įvykis. Jo žiūrėti prie televizoriaus susėda, like, milijonų milijonai žmonių. Įsivaizduok, ką galėtume nuveikti pasitelkę hipnogeštaltą ir televizinės psichoindukcijos būdu nukreipę žiūrovų protus tinkama linkme.
– Gal ir Tavo tiesa. Bent jau mano smegenys Tavęs besiklausant vis meta animacinių filmų veikėjų portretus kartu su iškaba: “Panašu į tiesą“. Ar gali mane artimiau supažindinti su ta, kaip ten ji… LGBT-vizija?
– Galiu. Darom taip: Tu sakai šalies pavadinimą, aš Tau išpyškinu jos atstovės vardą, pavardę ir dainos pavadinimą, o nauja mūsų draugė Tetratrachėja (eikš čia, mergyt, arčiau prie monitoriaus šviesos) paaiškins, ko galime iš jų tikėtis. Tinka?
– Nepanašu, kad mes turėtume aiškiai apibrėžtą laisvą valią, o išgalvotiems literatūriniams personažams dažnai taip jau tinka, kad viskas tinka… Žodžiu, pradedam. Azerbaidžanas.
– Einur Huseynov – “Day After Day“. Tetratrachėja, žodis – Tau.
– Ačiū, mielosios. Apie Azerbaidžaną galiu pasakyti daug, bet pačios žinot, kad geriau vieną kartą pamatyti, negu tūkstantį kartų išgirsti. Tad ekšekite, vėl metu YouTube’o ištraukėlę į realybę ir laukiu kitos užduoties:
– Hmm, man įspūdžio nepaliko. Gaila, pamečiau savo realybės valdymo pultelį – taip norėjosi viską “praforwardinti“. Judam toliau – Albanija.
– Elhaida Dani – “I’m Alive“.
– Gražūs gitaros rifai, švelni akustika. Tipinis Eurovizinis šlamštas – tpfu – himnas, kuris ant kojų gali pastatyti visą arena. Potencialo – daug. Šį kartą kaip tikra postmodernistė pasitenkinsiu nuoroda į tikrąjį šaltinį.
– Ką mums paruošęs Kipras?
– Kiprui atstovauja John Karagiannis su daina “One Thing I should have done“…
– … Ir tai, ką jam reikėtų padaryti yra gink Dieve nesirodyti ant scenos su šita nuvalkiota serenada.
– Tai gal Armėnija atrodo kiek geriau?
– Jų atstovai – Genealogy ir “Face the Shadow“.
– Manau, čia daug aiškinti nereikia. Nuomonę susidarysite patys.
– Uhum, ne kažką, nors “priėjimas“ gal ir turi šiokią tokią internacionalinę – monetaristinę vertę. Kaip reikalai Čekijoje?
– Ten žiūrovams pinkles sprendžia Marta Jandova su mūsų bičiuliu Vesia. Dainuoja kažką panašaus į “Hope Never Dies“.
– Su tokiu tamsiu pasirodymu ir niūriu teatrališkumu, belieka tik kvailai viltis sėkme.
– Islandija?
– 21 metų mergytė vardu Maria Olafs su daina “Unbroken“.
– Šiaip, žinote, atvejis tikrai ne iš pačių blogiausių. Pop stiliaus baladė, gražus vokalas, akiai miela scenografija. Pirma daina, kurią like’inu ir kviečiu apžiūrėti.
– Kaip mūsų sesutėms iš Airijos šiemet seksis?
– Ten kažkokia Molly Sterling ant scenos šūkaus “Playing with Numbers“.
– Tikrai labai neįspūdingas pasirodymas. Eilinė… Net nežinau kas.
– O Baltarusijos padėtis – geresnė ar irgi nelabai?
– Pati žinai, kad jie ten kontrabandos važiuoja stumdyti, o ne dainų atlikinėti. Bet kaip priedangą, Uzari parengė šiokį tokį numeriuką ir pavadino jį “Time“.
– Čia matome Eurovizijos klasiką – “stomping pop“ stiliaus dainušką, kurių jau klausėmės n + k kartų. Bet ką gali žinoti, galbūt šį kartą jiems tikrai pasiseks.
– Belgija?…
– Lorde wannabe Loic Nottet atliks verksmingą trekiuką pavadinimu “Rhythm Inside“.
– Atliks, ir – tikriausiai – bus greitai pamirštas. Minimalizmas Eurovizijoje seniai išbandytas ir seniai įrodyta, jog jis neveikia.
– Tai gal Izraeliui pavyks mus nustebinti?
– Nadav Guedj – “Golden Boy“. Bent ne “Auksiniu lietučiu“ pasivadino. Tetratrachėja, Tavo verdiktas?
– Kažkas panašaus į Justin’ą Timberlake’ą, kuriam žiauriai žiauriai reikia į tualetą. Nežinau, visai įdomus eksperimentas, tik vilčių daug į jį nedėčiau. Pasižiūrėkite patys.
– Danija.
– Grupė Anti Social Media su daina “The Way You Are“.
– Patikėk, su anarchizmu ir kontrkultūra jie neturi nieko bendro. Saldi, kvaila pop-roko melodija. Tokia nei į tvorą, nei į mietą.
– OK, moving on. Kaip Estų sėkmės koeficientas šviečiasi?
– Elina Born bandys neužmigti bedainuodama “Enough“.
– Elina, paklausyk, Tau nereikia niekam nieko įrodinėti. Viskas ok, eik pailsėk ir išsimiegok – enough of that singing already.
– Gal Latvių muzikinė deva šiemet neapleido?
– 22-metė Aminata ir jos “Love Injected“.
– Jei sąžininfgai, šansų – jokių. Bet daina – įdomi. Truputį primena Janelle Monae ir Erykah Badu duetą. Šiek tiek perkusinės elektronikos ir sinkopuoto vokalo. Kaip jau sakiau – įdomus eksperimentas. Kviečiu pasižiūrėti.
– Makedonija?
– Daniel Kajmakoski – “Autumn Leaves“.
– Vyrukas vidurvasary dainuoja apie krentančius rudens lapus. Ką dar galima pasakyti?
– O mums kaip seksis? Kalbu, žinoma, apie Lietuvą.
– Monika Linkytė / Vaidas Baumila atliks “This Time“.
– Galiu garantuoti tik tiek, kad po šios dainos, sulauksime žiūrovų plojimų. Visa kita – Apvaizdos valioje.
– Suomiai vėl metalą džeržgins?
– Panašiai. Vyrukas, atstovaujantis grupei Pertti Kurikan Nimipalvat atliks kažką pankiško.
– Eurovizinio pankroko dar neteko matyti. Aišku, labai jau atskiestas tas jų punk elementas, bet vis šis tas naujo po Saule.
– Judam prie Maltos.
– Judam. Amber su daina “Warrior“.
– Atlikėja lyg ir dainuojamąja poezija užsiima, bet apie ką ji dainuoja – taip ir nesupratau, Labai, kchem, neįprasta jos anglų kalbos variacija.
– Gruzinai.
– Dar viena daina, pavadinimu “Warrior“. Ją atliks Nina Sublatti.
– Dramatiška, energinga, triukšminga daina. Tikra Azija. Visai nieko, nenoriu per daug kabinėtis. Įsivertinkite patys.
– Kaip Juodkalniečiams reikalai klojasi?
– Kaip išsimiega, taip ir klojasi. Jiems atstovaus kažkoks kniazius, Knez. Daina – “Adio“.
– Adio tai adio, tegul jis ir eina su Dievu ir savo nuobodžia melodijūkšte.
– Graikai.
– Apie Graikus jau kalbėjom, kai pristatinėjom Sokratą. Tiesa, Eurovizijoje jiems atstovaus Maria-Elena Kyriakou su daina “One Last Breath“.
– Šniokščianti baladė, kuriai iki pilnos sėkminės realizacijos kažko trūksta. Galbūt to paskutinio tikrai gilaus įkvėpimo, apie kurį Maria dainuos.
– Auste, nesupyksi, jei paliksiu Jus vienas užbaigti šio žaidimėlio? Manau, vardų ir pavadinimų Jums šiai dienai užteks. Mane labai prispyrė keli nesutvarkyti reikaliukai Čigonų tabore. Lekiu!
– Lėk. Tik būk gera, elkis išmintingai, ir pernelyg daug košės neprivirk. Po to ją labai sunku srėbti… Na, ką Tetratrachėja, likom dviese? Ką pasakysi apie Norvegiją?
– Dar vienas vyro-moters duetas, kuris neišvengiamai palieka blogą skonį burnoje. Dainos pavadinimas – “A Monster Like Me“, ir matyt pasiklausiusių 15 tokių baladžių iš eilės tikrai tapsi monstre.
– Kas naujo už sienos – bičiulių Lenkų fronte?
– Čia per daug nesiplėsiu. Atlikėjos vardas ir dainos pavadinimas viską pasako. Taip saldu, kad net grietininio plombyro nebesinori.
– O Portugalai tikriausiai Christiano Ronaldo išleis į aikštę?
– Tikriausiai. Atrodys jis maždaug taip:
– Tuomet mano visi balsai jam ir atiteks. Gal ką apie San Mariną gali papasakoti?
– Pirmą kartą jie dalyvauja Eurovizijoje ir iš anksto juos sveikinu su pirmu didžiuoju nusivylimu. Ko daugiau tikėtis iš eilinės muzikinės kakofonijos?
– Slovėnija?
– Ačiū, kad paklausei. Atlikėja labai primena Meghan Trainor, o jos atliekama daina – miela, greita ir įsimintina. Be to, karts nuo karto pasigirsta labai catchy pianino melodija, kuriai šiemet tikrai prognozuoju pasisekimą.
– Švedija tikriausiai Avicii atsiųs?
– Deja… Nors panašumų tikrai yra. Sakykime, jų šiųmetis pasirinkimsa – Avicii-lite, kuris tikrai nuplėš stogą jei ne nuo stadiono, tai bent jau nuo žiūrovų galvų.
– Šveicarai su Vengrais turi ką nors įsimintino paruošę, ar galim juos praleisti?
– Vieni rėkia apie savo bundančias šlovės akimirkas, o kiti bando sugraudinti tradiciniais folkloro elementais. Nieko naujo, judam toliau.
– Moldova.
– Dar viena siaubinga daina apie meilę. Net ne Meilę, o meilę. Toliau.
– Rumunija?
– Jie net angliškai padoriai nesugebėjo išmokti, atliks kažkokią rumuno-saksų popso amalgamą.
– Ne mums Rusiją suprast, bet gal tarsi keletą žodžių apie jų atlikėją?
– Nieko visai tokia dainiūktštė, su būgnais ir styginiais. Truputėlį absurdo prideda tai, kad dainuojama apie taikų ir draugišką būvį po saule. Ne visai rusiškas idealas, bet žiūrovai tikriausiai tai atleis.
– Serbija, ką Tu?
– Gana catchy priedainis. Visa kita – blanku, tuščia, silpna ir nuobodu. Geriausiu atveju, bus sužaista tuo, jog dainą jiems parašė su Miley Cyrus dirbęs vyrukas.
– Nyderlandai į sceną lips su joint’u daintyse, ne?
– Mjo, kažkas panašaus. Daina nors ir graži, bet “why-ay-ay-ay“ priedainį niekaip kitaip, tik stipriai apsirūkius vargu ar galima buvo sugalvoti.
– Fju, man atrodo visus jau apžvelgėm. Tetratrachėja, sakyk, o paskolą iš Ferratum pagaliau pasiėmei?
– Pasiėmiau, ir dar vieną imsiu. Tegul skaitytojas pats susigaudo, apie ką mes čia.
– Tegu. Beje, žinai, kokia yra mano svajonė?
– Rėžk.
– Tikiuosi vieną gražų rytą prabusti ir sužinoti, jog Euroviziją 2025 laimėjo Son Gokas ir Vedžitas. Gražios dainų šventės visiems!
Sokrato dialogai 