Tinkamo Dieviškojo vaikino beieškant

– Ei, Glaukoma?

– Taip, Auste, klausau – kaip visuomet – įdėmų įdėomiausiai.

– O, kokie žodžiai! Šita, dėkoju Tau už ištikimybę, bet… Na, gal pagelbėtum dar kokį kartelį vieną ar du?

– Taip, žinoma, Auste – mielai!

– Žiūrėk, man vėl dilema iškilo.

– Čia vėl ta pati, kur iš penkioliktos A?

– Ne, Glaukoma, senas bajeris. Seniai nebejuokinga. Pati gi viską ir taip žinai. Tai gal net nesakyti tos dilemos?

– Jei jau pradėjai, tai klok – vis daugiau teksto užimsim. Pati gi žinai, kad Tiesa retai kada palieka vietos pseudohumoristinei masturbacijai, o kol Tiesos neliečiam, tol galim postringauti į valias. A hint is a hint is a hint – Hyacinths. Visos teisės saugomos – kaip visuomet. 🙂

– Mjo, pasimečiau truputį Tavo minčių gijose, bet vis viena rėšiu savo lemą. Žiūrėk, šiaip Budos mokymas man labai priimtinas. Galvoju, gal stoti į tų, kaip ten jų, analfistingisčių – tpfu, budisčių – gretas? Kaip manai?

– Gal ir nieko sumanymas. Tau juk spręsti, Tau rinktis ir Tau džiaugtis priimtais sprendimais. Ar ne taip?

– Taip, tikrai taip. Tik žiūrėk, kur šuo pakastas. Kaip jau minėjau, Budos mokymas man labai priimtinas. Bet Buda turėjo labai didelį pilvuką – o tai jau man nelabai priimtina. Žinai gi, mes lapės – anoreksikės, tai visos tos erogeninės zonos apie pilvą mums – skaudi tema.

– Oi, tik nepradėk. Aš pati 2000 kalorijų per 2000 metų dietą propaguoju. Puikiai žinau, apie ką kalbi. Bet Tu, žiūrėk, geriau šito, kur komentarą pirmą parašė paklausk, mmkay? 🙂

Tinkamo klubo dilema (įžanga į)

– Ei, Glaukoma?

– Taip, Auste, klausau įdėmiai.

– Šita… Žinai, kas yra dilema?

– Aišku, kad žinau. Dilema – tai dviguba lema.

– Mjo, teisingai. O žinai, kas yra lema?

– Ne, šito per parafiziką nesimokėm.

– Kaip tai nesimokėt? Čia gi ta, iš 12A klasės. Žinai – Lema, kur 140 kilų sveria?

– Aaa, teisingai.

<…>

– Ei, Glaukoma?

– Taip, klausau Tavęs, miela drauge.

– Ar žinai, kokia dilema mane šį vakarą kankina?

– Ne, bet tikiu, kad man atsakymą tuoj tuoj per prievartą įbruksi.

– Teisingai. Niekaip neapsisprendžiu, kur šiąnakt eiti – į klubą ar į barą. Ką manai?

– Aš už barą. Ten, hmm, turtingi visokie vyrukai slampinėja. Žinai, vidurnakčio – tpfu, viduržemio – tpfu, tpfu, viduramžio krizę daugelis jų panašiu metu išgyvena. Nieko labai nereikės daryti – nugirdyti, prišnekėti nesąmonių ir piniginę jie Tau patys atkiš.

– Hmm, jo, gal ir neblogai mąstai. Tik čia kažkaip nepilnamečių prostitucija kvepia. O mes – jau pilnametės, tai ir prostitucija aukštesnio lygio turėtumėm užsiiminėti.

– Oho, kaip išvartei. O ką mes klube veiksim?

– Tą patį, ką veiktumėm ir bare. Tik kontingentas ten kiek – leisk pasikartoti – aukštesnio lygio. Atiduos ne tik piniginę, bet dar ir su XPenktu iki namų pavežės. Ir, kiek prisimenu, ten kai kurie jų dar visai simpatiški būna, ne taip labai Lolitos komplekso sužaloti.

– Žinai, now that you put it this way, gal ir nebloga idėja. Keliaujam tada į klubą. Tik į kokį?

– Cha! Čia jau visa polilema. Apie tai – kitą kartą.

– Ei, Auste, nori bajerio? Žiūrėk, į realybę paveiksliuką įterpsiu: