Išmintingi žodžiai yra tie, kurie atsiranda laiku ir vietoje. Pavyzdžiui, jei nežinote, kaip įveikti dvasinę krizę, bet paskaitysite patarimų knygą ta tema, tai atrodys išmintingi žodžiai. Visgi išminčiai plūsti kartais prireikia labai netradicinių aplinkybių. O buvo taip: praėjusią savaitę netekome skalbimo mašinos. Manau, jog perkroviau ją rankšluosčiais. Prasidėjus pirmajam sukimosi ciklui, visi skalbiniai suvirto į vieną pusę. Pasigirdo neįtikėtinas traškėjimas — girgždėjimas ir skalbimo mašina pradėjo keistą šokį ant grindų, kol galų gale sprogo tiesiog mano akyse. Maniau, ji siekė manęs. Vos prieš akimirką ji buvo gyvas besikankinantis padaras, o štai dabar, po trumpos agonijos, — jau tik šalta balta dėžė, iš kurios negyvos burnos tarsi liežuviai kyšojo nesuvirškinti rankšluosčiai. Viskas greičiausiai taip baigėsi dėl to, jog jai sumaitinau pernelyg daug skalbimo priemonių. Po penkių minučių kojas pakratė ir skalbinių džiovintuvas. Jų likimai susipynė taip glaudžiai tarsi senukų poros senelių namuose, kai vienam mirus netrukus šią ašarų pakalnę palieka ir kitas. Ką gi. Tai reiškė, kad savaitgalį sėdėsiu namie. Ir tada man pasiekė anksčiau ignoruota išmintis – žinote, pirmą kartą gyvenime man nudizmas atrodė ne toks ir kvailas!
Gyvenimas grazus ypač tada, kai jautiesi savo vietoj. Kai niekur neskubi. Pagalvoji. Man gyvenimas grazus, kai skalbiu. Aš esu atsakinga už skalbimą mūsų namuose. Man patinka šis darbas. Atliktas darbas man suteikia pasitenkinimo jausmą. Ir pojūtį, jog, šiaip ar taip, dirbu kartu su visa šeima. Ir laiką, kurį galiu praleisti viena kambarėlyje, be kitų namiškių, o tai retkarčiais irgi puiku. Man patinka rūšiuoti drabužius — šviesius, tamsius, margus.
Patinka nustatinėti skalbimo režimus — skalbimą karštame ar vėsiame vandenyje, skalavimą, laiką, temperatūrą. Suprantu, kaip pasirinkti, ir galiu kompetentingai apsispręsti. Vis dar nesupratau, kaip veikia naujoji mūsų stereoaparatūra, bet skalbimo mašinos bei džiovintuvai man paklūsta. Suskamba garsinis signalas — ir tu ištrauki šiltus, minkštus skalbinius, nuneši juos į valgomąjį, padedi ant stalo, surūšiuoji bei išdėlioji juos į tvarkingas krūveles. Man ypač patinka, kai skalbiniai įsielektrina. Tuomet gali apsikabinėti visą kūną kojinėmis ir šios laikysis tiksliai tose vietose, kur jas pakabinsi. (Kartą taip bekvailiojant mane aptiko brolis ir TAIP į mane pasižiūrėjo…
Patys žinote, jog ne visuomet gali kitam paaiškinti tai, ką darai.) Kai baigiu šį darbą, jaučiu pasitenkinimą. Kompetenciją. Aš puikiai skalbiu. Bent jau skalbiu. Žinote, tai savotiška religinė patirtis. Vanduo, žemė, ugnis — šlapio ir sauso, karšto ir šalto, purvino ir švaraus priešprieša. Didieji ciklai — ratu ir ratu — nuo pradžios iki pabaigos — nuo Alfos iki Omegos, amen. Čia aš būnu susijęs su DIDŽIUOJU KAŽKUO — ARBA KITU. Bent jau akimirką gyvenimas yra švarus ir turi savo prasmę. Tačiau tuomet vėl viskas prasideda iš naujo…
Suvokiau, jog jau žinau didesnę dalį to, kas būtina norint gyventi prasmingai — visa tai ne taip sudėtinga. Aš žinau tai. Ir žinau jau seniai, labai seniai. O ar to paisiau — ką gi, tai jau kitas reikalas, tiesa?
O mano credo štai toks: ką daryti ir kaip elgtis, aš išmokau jau vaikų darželyje. Išmintis glūdėjo visai ne aspirantūros viršukalnėse, bet čia pat, sekmadieninės mokyklos smėlio dėžėje. Štai ko tenai išmokau:
Gyvenk pusiausvirą gyvenimą — kiekvieną dieną šiek tiek pasimokyk, šiek tiek pamąstyk, truputį papiešk, padainuok, pašok, pažaisk ir padirbėk.
Kiekvieną popietę valandėlę nusnūsk.
Kai išeisi į pasaulį, saugokis automobilių, susikibk rankomis, eik kartu su draugais ir neatsilik.
Suvok stebuklą.
Niekada nesistebėk. Prisimink, kas nutinka mažai sėkliukei vazonėlyje: šaknys skverbiasi žemyn, augalas stiebiasi viršun ir nors niekas tiksliai nežino, kodėl ir kaip, bet tai vyksta su mumis visais.
Auksinės žuvelės, mylimi žiurkėnai bei baltosios pelytės ir netgi tos mažos sėkliukės vazonėlyje — jie visi anksčiau ar vėliau miršta. Kaip ir mes.
O dabar prisiminkite vaikiškas knygeles bei pirmąjį iš jų išmoktą žodį — visų didžiausią žodį — PAŽVELKITE.
Policininkai, atlikdami kratą A. Čekuolio namuose, rado gyvenimo prasmę.
Kad paviešintų dalį Jam žinomų pasaulio politikos paslapčių, A. Čekuolis prisidengė Wikileaks ir Julian Assange’su.
A.Čekuolis žino kaip sukonstruoti šviesos kardą nė karto nematęs ‘Žvaigždžių karų’.
Čekuolis pasakė žudikui, kas įvyko aną vasarą.
Visus faktus apie Algimantą Čekuolį žino tik Algimantas Čekuolis.
Higso bozonas bus atrastas tik tada, kai to norės A. Čekuolis.
Manoma, kad A. Čekuolis nemoka pykti. Bet kartą jo mylimiausioje parduotuvėje neliko arbatos… Tada tas įvykis buvo palaikytas žemės drebėjimu Lietuvoje 2004 metais.
Čekuolis yra proto mato vienetas. Maksimali proto mato reikšmė – vienas Čekuolis (1 Čk).
A.Čekuolio namų numeris 118.
Algimantas buvo rastas kvadratinėje šaknyje.
Čekuolis žino geriau.
Atėjau, pamačiau, jau žinojau.
Čekuolis yra tikrasis mesijas žemėje. O kad neatsibostų jo laukti, šiais pareigas buvo trumpam paskolinęs Jėzui.
Pasakęs: “Kas niekad neklysta, meskit akmenį į mane“ lauk meteorito nuo Čekuolio.
Pavertus Čekuolio šviesą elektros energija būtų galima apšviesti 9/10 žemės planetos.
Beribiai yra tik du dalykai – visata ir Čekuolio erudicija, nors dėl visatos nesu tikras.
Čekuolis sugalvojo pasaulio energetines problemas galintį išspręsti variklį varomą “Lipton“ arbata, bet niekam nesako, dėl akivaizdžių priežasčių.
Algimatnas Čekuolis – vienintelis artefaktas nepasiekiamas Larai Kroft.
Algimanto Čekuolio gimimo liudijimas parašytas sanskritu.
Su akiniais Čekuolis mato visas galimas ateitis vienu metu. Be akinių jis sau atrodo nestilingai.
Šiaip jau Čekuolis mokė Jėzų vandenį verst arbata, bet tas viską supainiojo ir vynas gavosi.
Čekuolių šeimoje Enšteinas būtų šeimos gėda.
Pagal Moore’o dėsnį, kompiuterių pajėgumai dvigubėja kas 18 mėn. Jei šis dėsnis nenustos galioti, po 4 mlrd. metų greičiausias pasaulio kompiuteris perkops pavojingą 1% Čekuolio ribą.
“Lipton“ atrenka geriausius arbatos lapelius ir siunčia Čekuoliui asmeniškai.
Kelių policija skelbia akciją: kas trečias stulpas laimingas!
Lietuvoje važinėdamas maksimaliu leistinu greičiu stabdai eismą.
BMW – ne automobilis, o diagnozė.
Negerk už vairo – alų išpilsi!!!
Lietuvos keliuose pastatytos kameros yra skirtos ne eismui kontroliuoti, o filmuoti nemokamus automobilių saugumo testus.
Teroristinės organizacijos siekdamos sumažinti išlaidas sprogmenims savo savižudžius siunčia į Lietuvą mokytis vairuoti.
Istorikai neseniai patvirtino, kad Japonų kamikadzės įkvėpimo sėmėsi iš lietuvių.
Karo keliuose suvestinės seniai jau nustūmę Žalgirio mūšį į antrą vietą.
Lietuvos policija atsisakė dovanotų amerikietiškų alkotesterių, nes naudojant matuoti Lietuvos vairuotojų girtumą anie per dažnai išsilydo.
Jei kiekvienas išgėręs vairuotojas imtų švytėti, Lietuva matytųsi net iš kosmoso.
Akcija: partrenk tris pėsčiuosius ir gauk 50% nuolaidą naujoms teisėms pirkti!
Lietuviui ženklas nurodo ne maksimalų, o minimalų leistiną greitį.
Net Čekas Norisas bijo Lietuvos vairuotojų.
Lietuvoje 10-metis vairuoja geriau už 20-metį. Kodėl? O todėl, kad 10-metis negeria.
Kam eiti, jei gali išgert ir važiuoti.
Kam važiuoti, jei gali užrūkyt ir skristi.
Kam skristi, jei gali susistumt ir teleportuotis.
Lietuviai nuo seno pasižymėjo kaip karinga tauta: kariavom su kryžiuočiais, kariavom su rusais, dabar kariaujam su: medžiais, stulpais, automobiliais ir kitokiais priešais.
Ką atsakytų eilinis lietuvis vairuotojas, paklaustas, ką reiškia raudonas šviesoforo signalas?
– Oi, aš šiandien galvosūkiams nenusiteikęs!
– Pasikartosiu – juk pati žinai, kaip su tuo amžinuoju nesavastingumu yra… Be to, anot mūsų transkultūrinės liaudies išminties, viena pasiklydusi siela pati su Savimi – pati geriausia kompanija. Turėjai daug gražaus laiko vidiniams apmąstymams ir mantrų giedojimai.
– Glaukoma, eik Tu gal arbatos atsigerk, kol haliucinacijos neprasidėjo.
– OK, OK, nustojam bumbulą mušinėt. Apie ką šį kartą norėtum pasikalbėti?
– Apie keturias egzistencines baimes. – Ką tokias?! – Egzistencines baimes. Na, žinai – Mirties, Vienišumo, Gyvenimo beprasmybės ir Laisvės baimė.
– Nelabai suprantu… Taigi čia geriausios mūsų draugės: pusę gyvenimo kartu prasitampėm, Yalom’ui knygas rašėm ir Pilaitėje kebabus pardavinėjom. Ką vakar vartojai, kad staiga pradėjai jų bijoti?
– Tris gramus ketamino, porą tablečių ecstasy ir ryžių su sojos padažu. Ar labai matosi? 😦 O dėl baimių – aš tai jų nebijau, jos man kaip šeima, bet matai… Yra Žemėje dar ir tokie, chem, žmonės, kurie dėl neaiškių priežasčių naktimis neužmiega galvodami kaip išvengti vienos ar kitos. Jei galima – ir visų keturių. Bando nuo mūsų kompanijios pabėgti.
– Pabėgti? Į kur? Dar neteko sutikti žmogaus, kuris nuo Savęs pabėgęs būtų.
– Bet bandyti juk nedraudžiam.
– Tas tai taip. Žinai, artimiau su mumis susipažinus, mes – visai nieko tokios naujosios pupytės. Jei kuris pasveikintų, pamotų ranka ir saldainiais pavaišintų – kaip mat atstotume.
– Užpildai formą, nurodai, kiek pinigų nori, kiek laiko skolingas nori jaustis, kada pinigus su procentais grąžinsi ir tiek bėdos.
– Gal ir nieko sumanymas.
– Tau juk spręsti, Tau rinktis ir Tau džiaugtis priimtais sprendimais. Taip, tikrai taip. Tik žiūrėk, kur šuo pakastas. Nemanyk, kad viską galėsi pamiršti. Ne veltui mano babcė sako, kad skola – ne žaizda, neužgis. Turėsi atiduoti.
– Oi, tik nepradėk. Puikiai žinau, apie ką kalbi. Nesu gi jau tokio naivumo.
– Paklausyk, paklausyk. Mini paskolos prašymą galite atsiųsti internetu prisijungę prie savo profilio ir užpildę paskolos prašymo formą arba išsiuntę SMS žinutę numeriu 1670 su tekstu: IMSIU 300 30 VARDAS PAVARDE ASMENS KODAS. Minipaskola SMS žinute išduodama tik registruotiems vartotojams. Jei esate registruotas klientas, mini paskola suteikiama per keletą minučių po to, kai sulaukiame paskolos prašymą patvirtinančios SMS žinutės „Sutinku“ iš Jūsų registruoto mobiliojo telefono. Jei esate naujas klientas, paskola gali būti suteikta per 30 min. nuo registracijos patvirtinimo.
– Taip paprastai viskas? Tai dėl to visi tas paskolas ir ima…
– Čia kartais ne ta premija, kurią laimėjo M. Houellebecq’o knyga “Žemėlapis ir Teritorija“?
– Oi, ne, Tu dainų konkursą maišai su Goncourt literatūrine premija. Irgi savotiškas konkursas, bet ne dainų.
– Tada neturiu nė menkiausio supratimo, apie ką Tu kalbi.
– Leisk, apšviesiu?
– Šviesk.
– Tebūnie šviesa! „Eurovizijos“ dainų konkursas (pranc. Concours Eurovision de la Chanson) – kiekvienais metais vykstantis dainų konkursas, kuriame varžosi įvairių Europos šalių atstovai. Kiekviena dalyvaujanti valstybė žiūrovų kolektyvinės valios teismui atrenka po vieną dainą, o vėliau ta daina varžosi su kitų šalių atstovais. Nesu iki galo tikra, kaip dainai pavyksta varžytis su gyvais žmonėmis, bet palikime šį klausimą spręsti mūsų vaikams ir jų vaikų vaikams. Žiūrėk, tuoj Eurovizijos logotipą į Tavo akių rainelę įmesiu.
– Jubiliejinis, 60-tasis „Eurovizijos“ dainų konkursas gegužės mėnesį visus dalyvius sukvies į Austrijos sostinę Vieną. Šalis teisę rengti populiariausią Europos muzikinį renginį įgijo po įspūdingos Conchitos Wurst pergalės 2014-tų metų konkurse.
– Ir?..
– Kaip tai “ir“? Nejau nesupranti? Eurovizija – pats svarbiausias metų įvykis. Jo žiūrėti prie televizoriaus susėda, like, milijonų milijonai žmonių. Įsivaizduok, ką galėtume nuveikti pasitelkę hipnogeštaltą ir televizinės psichoindukcijos būdu nukreipę žiūrovų protus tinkama linkme.
– Gal ir Tavo tiesa. Bent jau mano smegenys Tavęs besiklausant vis meta animacinių filmų veikėjų portretus kartu su iškaba: “Panašu į tiesą“. Ar gali mane artimiau supažindinti su ta, kaip ten ji… LGBT-vizija?
– Galiu. Darom taip: Tu sakai šalies pavadinimą, aš Tau išpyškinu jos atstovės vardą, pavardę ir dainos pavadinimą, o nauja mūsų draugė Tetratrachėja (eikš čia, mergyt, arčiau prie monitoriaus šviesos) paaiškins, ko galime iš jų tikėtis. Tinka?
– Nepanašu, kad mes turėtume aiškiai apibrėžtą laisvą valią, o išgalvotiems literatūriniams personažams dažnai taip jau tinka, kad viskas tinka… Žodžiu, pradedam. Azerbaidžanas.
– Einur Huseynov – “Day After Day“. Tetratrachėja, žodis – Tau.
– Ačiū, mielosios. Apie Azerbaidžaną galiu pasakyti daug, bet pačios žinot, kad geriau vieną kartą pamatyti, negu tūkstantį kartų išgirsti. Tad ekšekite, vėl metu YouTube’o ištraukėlę į realybę ir laukiu kitos užduoties:
– Hmm, man įspūdžio nepaliko. Gaila, pamečiau savo realybės valdymo pultelį – taip norėjosi viską “praforwardinti“. Judam toliau – Albanija.
– Elhaida Dani – “I’m Alive“.
– Gražūs gitaros rifai, švelni akustika. Tipinis Eurovizinis šlamštas – tpfu – himnas, kuris ant kojų gali pastatyti visą arena. Potencialo – daug. Šį kartą kaip tikra postmodernistė pasitenkinsiu nuoroda į tikrąjį šaltinį.
– Ką mums paruošęs Kipras?
– Kiprui atstovauja John Karagiannis su daina “One Thing I should have done“…
– … Ir tai, ką jam reikėtų padaryti yra gink Dieve nesirodyti ant scenos su šita nuvalkiota serenada.
– Tai gal Armėnija atrodo kiek geriau?
– Jų atstovai – Genealogy ir “Face the Shadow“.
– Manau, čia daug aiškinti nereikia. Nuomonę susidarysite patys.
– Uhum, ne kažką, nors “priėjimas“ gal ir turi šiokią tokią internacionalinę – monetaristinę vertę. Kaip reikalai Čekijoje?
– Ten žiūrovams pinkles sprendžia Marta Jandova su mūsų bičiuliu Vesia. Dainuoja kažką panašaus į “Hope Never Dies“.
– Su tokiu tamsiu pasirodymu ir niūriu teatrališkumu, belieka tik kvailai viltis sėkme.
– Islandija?
– 21 metų mergytė vardu Maria Olafs su daina “Unbroken“.
– Šiaip, žinote, atvejis tikrai ne iš pačių blogiausių. Pop stiliaus baladė, gražus vokalas, akiai miela scenografija. Pirma daina, kurią like’inu ir kviečiu apžiūrėti.
– Kaip mūsų sesutėms iš Airijos šiemet seksis?
– Ten kažkokia Molly Sterling ant scenos šūkaus “Playing with Numbers“.
– Tikrai labai neįspūdingas pasirodymas. Eilinė… Net nežinau kas.
– O Baltarusijos padėtis – geresnė ar irgi nelabai?
– Pati žinai, kad jie ten kontrabandos važiuoja stumdyti, o ne dainų atlikinėti. Bet kaip priedangą, Uzari parengė šiokį tokį numeriuką ir pavadino jį “Time“.
– Čia matome Eurovizijos klasiką – “stomping pop“ stiliaus dainušką, kurių jau klausėmės n + k kartų. Bet ką gali žinoti, galbūt šį kartą jiems tikrai pasiseks.
– Atliks, ir – tikriausiai – bus greitai pamirštas. Minimalizmas Eurovizijoje seniai išbandytas ir seniai įrodyta, jog jis neveikia.
– Tai gal Izraeliui pavyks mus nustebinti?
– Nadav Guedj – “Golden Boy“. Bent ne “Auksiniu lietučiu“ pasivadino. Tetratrachėja, Tavo verdiktas?
– Kažkas panašaus į Justin’ą Timberlake’ą, kuriam žiauriai žiauriai reikia į tualetą. Nežinau, visai įdomus eksperimentas, tik vilčių daug į jį nedėčiau. Pasižiūrėkite patys.
– Danija.
– Grupė Anti Social Media su daina “The Way You Are“.
– Patikėk, su anarchizmu ir kontrkultūra jie neturi nieko bendro. Saldi, kvaila pop-roko melodija. Tokia nei į tvorą, nei į mietą.
– OK, moving on. Kaip Estų sėkmės koeficientas šviečiasi?
– Elina Born bandys neužmigti bedainuodama “Enough“.
– Elina, paklausyk, Tau nereikia niekam nieko įrodinėti. Viskas ok, eik pailsėk ir išsimiegok – enough of that singing already.
– Gal Latvių muzikinė deva šiemet neapleido?
– 22-metė Aminata ir jos “Love Injected“.
– Jei sąžininfgai, šansų – jokių. Bet daina – įdomi. Truputį primena Janelle Monae ir Erykah Badu duetą. Šiek tiek perkusinės elektronikos ir sinkopuoto vokalo. Kaip jau sakiau – įdomus eksperimentas. Kviečiu pasižiūrėti.
– Makedonija?
– Daniel Kajmakoski – “Autumn Leaves“.
– Vyrukas vidurvasary dainuoja apie krentančius rudens lapus. Ką dar galima pasakyti?
– O mums kaip seksis? Kalbu, žinoma, apie Lietuvą.
– Galiu garantuoti tik tiek, kad po šios dainos, sulauksime žiūrovų plojimų. Visa kita – Apvaizdos valioje.
– Suomiai vėl metalą džeržgins?
– Panašiai. Vyrukas, atstovaujantis grupei Pertti Kurikan Nimipalvat atliks kažką pankiško.
– Eurovizinio pankroko dar neteko matyti. Aišku, labai jau atskiestas tas jų punk elementas, bet vis šis tas naujo po Saule.
– Judam prie Maltos.
– Judam. Amber su daina “Warrior“.
– Atlikėja lyg ir dainuojamąja poezija užsiima, bet apie ką ji dainuoja – taip ir nesupratau, Labai, kchem, neįprasta jos anglų kalbos variacija.
– Gruzinai.
– Dar viena daina, pavadinimu “Warrior“. Ją atliks Nina Sublatti.
– Dramatiška, energinga, triukšminga daina. Tikra Azija. Visai nieko, nenoriu per daug kabinėtis. Įsivertinkite patys.
– Kaip Juodkalniečiams reikalai klojasi?
– Kaip išsimiega, taip ir klojasi. Jiems atstovaus kažkoks kniazius, Knez. Daina – “Adio“.
– Adio tai adio, tegul jis ir eina su Dievu ir savo nuobodžia melodijūkšte.
– Graikai.
– Apie Graikus jau kalbėjom, kai pristatinėjom Sokratą. Tiesa, Eurovizijoje jiems atstovaus Maria-Elena Kyriakou su daina “One Last Breath“.
– Šniokščianti baladė, kuriai iki pilnos sėkminės realizacijos kažko trūksta. Galbūt to paskutinio tikrai gilaus įkvėpimo, apie kurį Maria dainuos.
– Auste, nesupyksi, jei paliksiu Jus vienas užbaigti šio žaidimėlio? Manau, vardų ir pavadinimų Jums šiai dienai užteks. Mane labai prispyrė keli nesutvarkyti reikaliukai Čigonų tabore. Lekiu!
– Lėk. Tik būk gera, elkis išmintingai, ir pernelyg daug košės neprivirk. Po to ją labai sunku srėbti… Na, ką Tetratrachėja, likom dviese? Ką pasakysi apie Norvegiją?
– Dar vienas vyro-moters duetas, kuris neišvengiamai palieka blogą skonį burnoje. Dainos pavadinimas – “A Monster Like Me“, ir matyt pasiklausiusių 15 tokių baladžių iš eilės tikrai tapsi monstre.
– Kas naujo už sienos – bičiulių Lenkų fronte?
– Čia per daug nesiplėsiu. Atlikėjos vardas ir dainos pavadinimas viską pasako. Taip saldu, kad net grietininio plombyro nebesinori.
– O Portugalai tikriausiai Christiano Ronaldo išleis į aikštę?
– Tikriausiai. Atrodys jis maždaug taip:
– Tuomet mano visi balsai jam ir atiteks. Gal ką apie San Mariną gali papasakoti?
– Pirmą kartą jie dalyvauja Eurovizijoje ir iš anksto juos sveikinu su pirmu didžiuoju nusivylimu. Ko daugiau tikėtis iš eilinės muzikinės kakofonijos?
– Slovėnija?
– Ačiū, kad paklausei. Atlikėja labai primena Meghan Trainor, o jos atliekama daina – miela, greita ir įsimintina. Be to, karts nuo karto pasigirsta labai catchy pianino melodija, kuriai šiemet tikrai prognozuoju pasisekimą.
– Švedija tikriausiai Avicii atsiųs?
– Deja… Nors panašumų tikrai yra. Sakykime, jų šiųmetis pasirinkimsa – Avicii-lite, kuris tikrai nuplėš stogą jei ne nuo stadiono, tai bent jau nuo žiūrovų galvų.
– Šveicarai su Vengrais turi ką nors įsimintino paruošę, ar galim juos praleisti?
– Vieni rėkia apie savo bundančias šlovės akimirkas, o kiti bando sugraudinti tradiciniais folkloro elementais. Nieko naujo, judam toliau.
– Moldova.
– Dar viena siaubinga daina apie meilę. Net ne Meilę, o meilę. Toliau.
– Rumunija?
– Jie net angliškai padoriai nesugebėjo išmokti, atliks kažkokią rumuno-saksų popso amalgamą.
– Ne mums Rusiją suprast, bet gal tarsi keletą žodžių apie jų atlikėją?
– Nieko visai tokia dainiūktštė, su būgnais ir styginiais. Truputėlį absurdo prideda tai, kad dainuojama apie taikų ir draugišką būvį po saule. Ne visai rusiškas idealas, bet žiūrovai tikriausiai tai atleis.
– Serbija, ką Tu?
– Gana catchy priedainis. Visa kita – blanku, tuščia, silpna ir nuobodu. Geriausiu atveju, bus sužaista tuo, jog dainą jiems parašė su Miley Cyrus dirbęs vyrukas.
– Nyderlandai į sceną lips su joint’u daintyse, ne?
– Mjo, kažkas panašaus. Daina nors ir graži, bet “why-ay-ay-ay“ priedainį niekaip kitaip, tik stipriai apsirūkius vargu ar galima buvo sugalvoti.
– Fju, man atrodo visus jau apžvelgėm. Tetratrachėja, sakyk, o paskolą iš Ferratum pagaliau pasiėmei?
– Pasiėmiau, ir dar vieną imsiu. Tegul skaitytojas pats susigaudo, apie ką mes čia.
– Tegu. Beje, žinai, kokia yra mano svajonė?
– Rėžk.
– Tikiuosi vieną gražų rytą prabusti ir sužinoti, jog Euroviziją 2025 laimėjo Son Gokas ir Vedžitas. Gražios dainų šventės visiems!
Kuo Šiauliai geresni už Niujorką, Atėnus ir Sankt-Peterburgą kartu paėmus?
Nes Šiauliuose yra PC Bruklinas, PC Akropolis ir PC Ermitažas.
Afrikos vaikai zino kad uz bada blogiau tik optima linija
Pirk du už trijų kainą ir trečią gauk nemokamai!
Troleibusai kartais smirdi truputį daugiau, nei autobusai, nes autobusuose nemalonius žmonių kvapus neutralizuoja malonus išmetamųjų dujų kvapas.
Ketvirtoji filmo Ašmenys dalis bus filmuojama troleibuse. Vistiek kas antras keleivis atrodo kaip vampyras.
“optima linija“ ir “ezys“ susivienijo tam, kad sukurtu prezervatyvus “keturi milijonai“
Pažvelgus į Maximos pardavėjos ženklelio nuotrauką, o paskui į jos veidą, gali nustatyti kiek dienų ji dirba Maximoje.
Dar nepagamintas toks krepšys, kurio sena, paliegusi, vos pakrutanti bobutė negalėtų įsitempti į troleibusą ir padėti tau ant kojos.
Nėra to blogo, ko nebus troleibuse.
Mikriuko vairuotojas buvo pagiriotas ir miegojo už vairo todėl mikriuko greitis stovint sankryžoje tesiekė 40 km/h.
Atlikus darbuotoju apklausa i klausima: “Atsiprasau, kur galeciau rast aliejaus“
43% atsake, kad tai pirma ju darbo diena ir jie nezino.
32% atsake, kad aliejaus skyriuje
16% parode pirstu neaiskia kryptim
4% teige, kad jie cia nedirba tik taip jau sutapo kad apsivilko drabuzius panasius i darbuotoju uniforma
4% tylejo apie 2 minutes, ir paskui pasiule pakviesti menedzeri
1% atsake “Ja nipanimaju pa litovski“
– Taip, Auste, klausau – kaip visuomet – įdėmų įdėomiausiai.
– O, kokie žodžiai! Šita, dėkoju Tau už ištikimybę, bet… Na, gal pagelbėtum dar kokį kartelį vieną ar du?
– Taip, žinoma, Auste – mielai!
– Žiūrėk, man vėl dilema iškilo.
– Čia vėl ta pati, kur iš penkioliktos A?
– Ne, Glaukoma, senas bajeris. Seniai nebejuokinga. Pati gi viską ir taip žinai. Tai gal net nesakyti tos dilemos?
– Jei jau pradėjai, tai klok – vis daugiau teksto užimsim. Pati gi žinai, kad Tiesa retai kada palieka vietos pseudohumoristinei masturbacijai, o kol Tiesos neliečiam, tol galim postringauti į valias. A hint is a hint is a hint – Hyacinths. Visos teisės saugomos – kaip visuomet. 🙂
– Mjo, pasimečiau truputį Tavo minčių gijose, bet vis viena rėšiu savo lemą. Žiūrėk, šiaip Budos mokymas man labai priimtinas. Galvoju, gal stoti į tų, kaip ten jų, analfistingisčių – tpfu, budisčių – gretas? Kaip manai?
– Gal ir nieko sumanymas. Tau juk spręsti, Tau rinktis ir Tau džiaugtis priimtais sprendimais. Ar ne taip?
– Taip, tikrai taip. Tik žiūrėk, kur šuo pakastas. Kaip jau minėjau, Budos mokymas man labai priimtinas. Bet Buda turėjo labai didelį pilvuką – o tai jau man nelabai priimtina. Žinai gi, mes lapės – anoreksikės, tai visos tos erogeninės zonos apie pilvą mums – skaudi tema.
– Oi, tik nepradėk. Aš pati 2000 kalorijų per 2000 metų dietą propaguoju. Puikiai žinau, apie ką kalbi. Bet Tu, žiūrėk, geriau šito, kur komentarą pirmą parašė paklausk, mmkay? 🙂
Sokrato dialogai 