Tinkamo klubo polilema (įžanga iš)

– Ei, Glaukoma?

– Taip, Auste, klausau įdėmiai.

– Prisimeni, vakar radom kažkokį internetinį kažką, kur mūsų užvakarykštis pokalbis buvo žodis – žodin nukopijuotas?

– Jo, prisimenu. Ir ką?

– Nieko – taip prisimenu, savimeilę paglostyti noriu. Kaip manai, gal jie vėl mūsų klausosi? Gal jie visuomet mūsų klausosi ir per tą šurmulį savęs pačių nebegirdi?

– Ei, ei, stabdyk arklius, Tu čia jau į supraparafizikos gelmes leidiesi. Matyt per daug išgėrei. Ir apskritai – apie ką mes čia?

– Kas, Glaukoma, šiais laikais dar šieną ravi. “Kas šieną ravi?“ – štai kur klausimas.

<…>

– Na, tai kur einam? Havana Social Club?

– Oi, ne, ten visiškas urlaganynas. Ir šiaip, kažkaip labai 1995 metus primena. Geri metai buvo, bet vis tik labaaai jau seniai.

– Tai gal į BIX’us?

– Glaukoma, gi vakar ištisą puslapį, tpfu penkioliką minučių prikalbėjom apie klubų – barų altermodernistinio diskurso poveiką mano trapiai suprasąmonei. Užtenka gal, ką?

– Jo. OK, barai netinka. Tada gal į Gravity užsukam paslampinėti?

– Glaukoma, Tu moki realybėj klikinti link’us? Aišku, kad moki. Tai paklikink čia ir pasižiūrėk, ką aš manau apie Gravity. Be gynybos.

– Meh… Na ir sunku Tau įtikti. Tai, klausyk, gal pati ką nors pasiūlysi? Man Melosarkonoma skambina kita linija ir, žinok, jei per penkiolika minučių neapsispręsi, galėsi eiti klubinti viena.

– OK, palauk, aš tuoj trumpą spiritizmo seansą susirengsiu, kol tu su Melosarkonoma pašnekėsi. Aha… Taip… MMjo… Glaukoma – turim! Liuciferio dvasia tokį “Shooters“ kokteilių barą rekomendavo. Sako, visai kaip Hooters, tik lietuviškas variantas. Einam!

– O galima, aš šį kartą paveiksliuką įmesiu?

– Jei tik į temą pataikysi.

– Pataikysiu, žiūrėk:

Su Naujaisiais Metais! :)

 

Tinkamo klubo dilema (įžanga į)

– Ei, Glaukoma?

– Taip, Auste, klausau įdėmiai.

– Šita… Žinai, kas yra dilema?

– Aišku, kad žinau. Dilema – tai dviguba lema.

– Mjo, teisingai. O žinai, kas yra lema?

– Ne, šito per parafiziką nesimokėm.

– Kaip tai nesimokėt? Čia gi ta, iš 12A klasės. Žinai – Lema, kur 140 kilų sveria?

– Aaa, teisingai.

<…>

– Ei, Glaukoma?

– Taip, klausau Tavęs, miela drauge.

– Ar žinai, kokia dilema mane šį vakarą kankina?

– Ne, bet tikiu, kad man atsakymą tuoj tuoj per prievartą įbruksi.

– Teisingai. Niekaip neapsisprendžiu, kur šiąnakt eiti – į klubą ar į barą. Ką manai?

– Aš už barą. Ten, hmm, turtingi visokie vyrukai slampinėja. Žinai, vidurnakčio – tpfu, viduržemio – tpfu, tpfu, viduramžio krizę daugelis jų panašiu metu išgyvena. Nieko labai nereikės daryti – nugirdyti, prišnekėti nesąmonių ir piniginę jie Tau patys atkiš.

– Hmm, jo, gal ir neblogai mąstai. Tik čia kažkaip nepilnamečių prostitucija kvepia. O mes – jau pilnametės, tai ir prostitucija aukštesnio lygio turėtumėm užsiiminėti.

– Oho, kaip išvartei. O ką mes klube veiksim?

– Tą patį, ką veiktumėm ir bare. Tik kontingentas ten kiek – leisk pasikartoti – aukštesnio lygio. Atiduos ne tik piniginę, bet dar ir su XPenktu iki namų pavežės. Ir, kiek prisimenu, ten kai kurie jų dar visai simpatiški būna, ne taip labai Lolitos komplekso sužaloti.

– Žinai, now that you put it this way, gal ir nebloga idėja. Keliaujam tada į klubą. Tik į kokį?

– Cha! Čia jau visa polilema. Apie tai – kitą kartą.

– Ei, Auste, nori bajerio? Žiūrėk, į realybę paveiksliuką įterpsiu:

Ot tai zbitka